Persileidimas

Persileidimas – tai vaisiaus netekimas ne vėliau kaip 20-ąją nėštumo savaitę. Nustatyta, kad net 50 procentų nėštumų baigiasi persileidimu, tačiau dauguma iš jų įvyksta dar prieš vėluojant mėnesinėms, todėl moterys apie juos net nesužino. Iš jau nustatytų nėštumo atvejų, maždaug 15 proc. baigiasi persileidimais.

nestumo testas

Sužinokite ar pastojote: išbandykite nėštumo testus >>

Daugiau nei 80 procentų persileidimų įvyksta per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Persileidimo tikimybė gerokai mažesnė vėlesnėmis nei 20-oji nėštumo savaitėmis. Tokie persileidimai vadinami vėlyvaisiais.

Simptomai

Kai kurie persileidimo simptomai:

  • Kraujavimas, iš silpno pereinantis į gausų
  • Stiprūs spazmai
  • Apatinės pilvo dalies skausmas
  • Karščiavimas
  • Silpnumas
  • Nugaros skausmas

Jeigu Jūs pastebėjote bent vieną iš aukščiau minėtų simptomų, nedelsiant kreipkitės pas gydytoją, kuris suteiks Jums reikiamą pagalbą.

Priežastys

Persileidimo priežastys nėra gerai žinomos. Dauguma persileidimų, įvykstančių per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra sukeliami chromosomų sutrikimų vaisiuje. Didžioji dalis šių sutrikimų atsiranda atsitiktinai, ir nėra priklausomi nuo motinos ar tėvo sveikatos būklės.

Persileidimus taip pat gali sukelti eilė kitų faktorių:

  • Infekcija
  • Kenksmingi aplinkos faktoriai, tokie kaip radiacija, toksinai (sunkieji metalai, pesticidai ir pan.)
  • Hormonų sutrikimai
  • Gimdos sutrikimai
  • Gimdos kaklelio veiklos sutrikimai (pvz., kaklelis pradeda atsiverti per anksti, viduryje nėštumo, kai dar nėra jokių gimdymo ženklų)
  • Žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis)
  • Imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip vilkligė
  • Inkstų veiklos sutrikimai
  • Įgimta širdies yda
  • Negydomas diabetas
  • Skydliaukės sutrikimai
  • Radiacija
  • Tam tikri vaistai, pavyzdžiui spuogus šalinantis Accutane
  • Nepilnavertė mityba (tačiau tik itin stipriais atvejais)

Be to, persileidimo rizika didėja su amžiumi. Nustatyta, kad 20-30 metų amžiaus moterims persileidimo rizika yra 12-15 procentų. Tuo tarpu sulaukus 40-ies metų, ši rizika jau būna net 25 procentai. Taip yra dėl to, kad vyresnio amžiau moterų organizmuose padaugėja chromosomų neatitikimų.

Nėra įrodymų, kad stresas, koks nors fizinis aktyvumas, ar seksualinis gyvenimas didintų persileidimo tikimybę.

Diagnozė ir gydymas

Paprastai gydytojas atlieka apžiūrą, gali būti paskirtas ultragarso tyrimas, atlikti kraujo tyrimai, tam kad būtų patvirtintas persileidimas. Jeigu persileidimas jau įvyko, ir gimdoje nėra vaisiaus likučių, nereikalingas joks gydymas. Jei vis dėlto gimdoje yra likučių, naudojama gimdos išgrandymo procedūra. Jos metu per gimdos kaklelį pašalinami audinių likučiai iš gimdos. Kitas variantas – naudojant tam tikrus vaistus, organizmas pats pašalina audinių likučius iš gimdos.

Kraujo tyrimas parodo hCG hormono kiekį, taip sužinomas persileidimo progresas.

Kai kraujavimas nustoja, moteris laikoma visiškai sveika, ir gali grįžti į kasdienį gyvenimą. Jeigu gimdos kaklelis per minkštas ir per trumpas, nėštumo metu jis gali atsiverti per anksti, ir dėl to įvykti priešlaikinis gimdymas. Tai vadinama gimdos kaklelio nepakankamumu. Jam gydyti taikoma procedūra, kurios metu gimdos kaklelis apsiuvamas. Taip pat galima tam tikrais medikamentais.

Jeigu moteris turėjo du persileidimus iš eilės (pakartotinis persileidimas), jai turi būti atlikti kraujo bei genetiniai tyrimai, taip pat ultragarso tyrimas. Tokiu būdu randama priežastis, kodėl moters organizmas linkęs į priešlaikinį gimdymą.

Po persileidimo

Persileidimą patyrusi moteris vis tiek gali susilaukti vaikų. Net 85 procentų moterų, kurios patiria persileidimą, vėliau pastoja ir pagimdo be problemų. Persileidimas jokiu būdu bereiškia, kad moteris turi vaisingumo problemų. Kita vertus, 1-2 procentai moterų patiria daugiau nei vieną persileidimą. Kai kurie specialistai mano, kad tai nulemia autoimuninis organizmo atsakas.

Jei Jūs patyrėte du persileidimus iš eilės, turėtumėte nutraukti bandymus pastoti, pradėti naudoti kontracepciją, ir kreiptis pas gydytoją, kad būtų nustatyta pakartotinių persileidimų priežastis.

Kada vėl pradėti bandymus pastoti?

Po atliktų tyrimų ir atitinkamo gydymo (jei buvo rasta persileidimų priežastis), turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju apie tai, kada vėl derėtų pradėti bandymus pastoti. Paprastai patariama palaukti 1-3 mėnesius (ciklus). Svarbu neskubėti ir skirti pakankamai laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai po patirto persileidimo. Svarbiausia jokiu būdu nekaltinti savęs – persileidimas yra atsitiktinis dalykas, galintis nutikti kiekvienai moteriai.

Persileidimo prevencija

Ar galima apsisaugoti nuo persileidimo iš anksto? Paprastai ne. Kadangi dažniausiai persileidimas nutinka dėl atsitiktinai vykstančio chromosomų sutrikimo, nėra būdo to išvengti. Vis dėlto kai kuriais atvejais galima sumažinti persileidimo tikimybę.