Viena opiausių demografinių problemų yra gimstamumas. 1945-1992 m. gimstamumas Lietuvoje viršydavo mirtingumą, t.y. daugiau žmonių gimdavo nei mirdavo. Tuo laikotarpiu kasmet gimdavo apie 56 tūkst.vaikų. Tačiau vėliau jų smarkiai mažėjo: 1994 m. jau gimė 42 376, o 2002 m. – jau tik 29 541 naujagimis. Tada padėtis stabilizavosi, ir kasmet 2002-2016 m. gimdavo apie 30 tūkst. vaikų. Tačiau pastaruosius ketverius metus gimsta kasmet vis mažiau, ir 2019 m. gimė mažiausiai vaikų – tik 27 729.
Nenuostabu, kad gyventojų skaičius per pastaruosius 30 metų Lietuvoje gana ženkliai sumažėjo. Džiugina tik tai, kad vis daugiau žmonių atvyksta gyventi į Lietuvą, ir 2018 m. būtent dėl šios priežasties gyventojų skaičius pirmą karta nuo 1992 m. išaugo. Tačiau nerimą kelia tai, kad vis tiek daugiau žmonių miršta nei gimsta.
Per mažai vaikų
Todėl labai svarbu, kad lietuviai gimdytų daugiau vaikų. Jeigu šiuo metu viena moteris vidutiniškai pagimdo 1,7 vaiko, tai stabiliam gyventojų skaičiui palaikyti reiktų 2,1 vaiko. Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau per daugybę metų tai sudaro tūkstančius, ko pasekoje gyventojų Lietuvoje nedaugėja. Tiesa, šis rodiklis šio amžiau pradžioje buvo nukritęs net iki 1,3 vaiko vienai moteriai. Nuo to laiko padėtis kiek pagerėjo, tačiau vis tiek nėra patenkinama.
Didelė problema tai, kad per pastaruosius porą dešimtmečių emigravo labai daug jaunų žmonių, kurie potencialiai galėjo pagimdyti tūkstančius naujagimių.
Tikėkimės, kad ateityje padėtis pagerės ir vaikų gimstamumas Lietuvoje didės, žmonių taip pat atvyks daugiau, ir Lietuvoje vėl turėsime 3 mln., o gal ir daugiau.